Neatrasta Roma

Kiekvienam šviežiai iškeptam ar šiek tiek apsitrynusiam turistui aišku, ką reikia pamatyti Romoje. Vatikanas, Koliziejus, Forumas, Ispaniški laiptai – jei sakysi, kad ten nebuvai, reiškia nebuvai Romoje visai. Visa kita, kas nurodyta daugybėje internetinių turistinių vadovų, atrodo ne taip svarbu ir, jei jau į kokį minorinį objektą nesuspėsi – ne pasaulio pabaiga. Vis dėlto, tie mažiau išreklamuoti objektai savo įdomumu nenusileidžia tiems, kuriuos žino ir dešimties metų vaikas, be to, turi ir kitų privalumų: mažesnė bilieto kaina, mažesni žmonių srautai, aplink beveik nėra įkyrių “formanetkų“ ir kitų “fintikliuškių“ pardavėjų, atsiveria galimybė viską apžiūrėti neskubant ir geriau įsijausti į Antikos dvasią. Šioje apžvalgoje neskirsiu dėmesio didiesiems objektams – apie juos informacijos pilnas internetas bei sukurta ne viena dešimtis “Discovery“ ir “National Geographic“ laidų, o trumpai aptarsiu keletą vietelių, kurios būnant Romoje yra ranka pasiekiamos, tačiau neretai dėl skubos lieka neaplankytos.

1) Karakalos pirtys.

Atidarytos 216 m. po Kr. imperatoriaus Karakalos, o pati komplekso idėja priklauso jo pirmtakui imperatoriui Septimijui Severui. Tuo metu tai buvo stambiausias pirčių kompleksas visoje imperijoje, besipuikuojantis vienu didžiausiu romėnų pasaulyje kupolu. Plačiau apie pirtis galima pasiskaityti čia.

Pastato išlikę pakankamai daug – beveik visos sienos ir vietomis mozaikinės grindys, kas leidžia pajausti visą statinio didybę.

Karakalos pirtys yra visai netoli Koliziejaus. Eiti reikia nuo Koliziejaus iki Didžiojo Cirko, priėjus Cirką – sukti į kairę. Nuo Palatino kalvos puikiai matosi pirčių griuvėsiai.

“Google“ suteikia puikią galimybę po Karakalos pirtis pasižvalgyti per “Streetview“ opciją: http://maps.google.lt/intl/ALL_lt/help/maps/streetview/gallery/historic-italy/baths-of-caracalla.html

Vaizdas į Karakalos pirtis nuo Palatino kalvos imperatorių rūmų. Dešinėje apačioje Dydysis Cirkas.

Pradžiai – vaizdelis, kaip atrodė šviežiai pastatytos pirtys:

Karakalos termų rekonstrukcija

Einame artyn:

Parko pusės fasadas. Dešinėje – didžiojo kupolo griuvėsiai.

Sienos puikiai išlikusios – trūksta tik skliautų, kurių vietoje spigina skaidrus Italijos dangus.

Mozaikos restauracija

Įrodymas, kad Karakalos termos šiandien yra daug ramesnė vieta už kitas turistines atrakcijas:

Vietoj išsimaudžiusių romėnų po parkelį liuoksi triušiai.

Dabar vakarais Karakalos pirčių komplekso griuvėsiuose rengiamos operos ir kiti spektakliai.

2) Senovės Romos civilizacijos muziejus.

Muziejaus internetinis adresas: http://en.museociviltaromana.it/

Šis muziejus yra toli nuo centro EUR 42 rajone ir jam apžiūrėti reikia skirti gerą pusę dienos. Galite sakyti, kad tai niekam tikęs ir neįdomus muziejus – jame yra tik keli autentiški Antikos artefaktai, o dauguma eksponatų – tik dvidešimtojo amžiaus kopijos. Būtent tai ir daro šį muziejų išskirtinį: originalūs radiniai iš Senovės epochos išsibarstę po daugelį Europos muziejų: Vatikano muziejų, Britų muziejų Londone, Luvrą. Todėl šio muziejaus kūrėjams ir kilo geniali mintis tų radinių kopijomis bei gausiais maketais iliustruoti visas Senovės Romos pasaulio gyvenimo temas: nuo karybos iki namų ūkio. Jeigu domitės Antikos istorija ir jums įdomu, kaip būtent sužinome tam tikrus istorinius faktus, šis muziejus kaip tik jums. Vargu ar kur kitur pavyks pamatyti Trajano kolonos išklotinę su detaliais Dakų karo aprašymais, Cezario kovos mašinų modelius ir didžiulį kaip pusė krepšinio salės Senovės Romos maketą.

Pats muziejaus pastatas irgi įdomus – tai paminklas fašizmo gigantiškajai architektūrai. Visas EUR 42 rajonas buvo pastatytas prieš II pasaulinį karą Musulinio valdymo metais ir simbolizavo naujos fašistinės Italijos didingumą ir galybę. Muziejus, siejantis “naująją didingąją Italiją“ su šlovinga Senovės Romos praeitimi – būtinas rajono akcentas.

Didingas muziejaus eksterjeras.

Muziejaus įėjimas. Nuotr. skolinta iš Hans Sterkendries, nes jam geriau pavyko nufotografuoti, nei mūsų komandai.

Cezario galų tvirtovėms triuškinti naudotas “Bokštas – taranas“

Cezario legionierių naudoti taranai.

hkjjjjjjjj

Viena įdomiausių muziejaus atrakcijų: galimybė “perskaityti“ visą Trajano koloną. Kolonos fragmentų kopijos sudėtos chronologine tvarka, šalia parašyti komentarai. Pamačius išklotinę, pasidaro aišku, kodėl Trajano kolona yra pagrindinis istorinis šaltinis, rodantis, kaip atrodė ir kaip veikė Romos legionas.

Trajano kolonos išklotinė. Eik ir skaityk. Nuotrauka iš interneto platybių, nes taip skaitėm, kad net pamiršom fotografuot.

Štai ir priėjom prie didžiojo Gismondi Romos miesto maketo, vaizduojančio Romą imperatoriaus Konstantino laikais (IVa.). Maketą pagaminti užsakė Benitas Musolinis 1933 metais. 1937 kūrinys buvo baigtas, tačiau sulaukė tokio visuotinio susižavėjimo, kad archeologas Gismondis ėmė dirbti toliau lipdydamas vis kitus Senovės Romos rajonus, kol 1971 darbas buvo visiškai baigtas. Viso maketo kūrimas atėmė keturis dešimtmečius, galime sakyti, kad tai Gismondžio gyvenimo darbas. Plačiau apie šį ir kitus Romos maketus: http://www.ssqq.com/travel/barcelona2009romereborn.htm

Didysis Senovės Romos maketas

3) Tivoli miestelis ir Hadriano vila.

Oficialus vilos tinklapis http://www.villa-adriana.net/

Apie šią išvyką internetiniai gidai rašo taip: jeigu tau Romoje viskas mirtinai nusibodo, galima važiuoti čionai. Aš sakyčiau kitaip: jei nori pamatyti Lacijaus (Italijos regionas, kuriame yra Roma ir kadaise seniai seniai gyveno lotynai) gamtą, kalnus, mažą turistų serviso nesugadintą miestelį bei ne itin turistiškus Romos primiesčius, ši kelionė tau. Išvyka, suplanuota taip, kaip vykome mes, reikalauja beveik visos dienos, tačiau nelankant Tivoli, Hadriano vilai pilnai užtenka trijų – keturių valandų.

Mano tikslas iš pat pradžių buvo Hadriano vila, tačiau internete trūko informacijos apie privatų autobusą vežantį iš Romos į vilą, taigi kelionę teko planuoti traukiniu į Tivoli ir tada pėstute 4 km iki vilos svilinant 30 laipsnių karščiui. Nepaisant to, šis variantas turėjo tam tikrų privalumų. Traukinys iki Tivoli kainavo 2 eurus, važiavo valandą laiko, nors atstumo 25 km – kiekvienoje stotelėje stovima po 10 minučių, tačiau veikė kondicionierius, buvo galima vėsiai pamiegoti, pavalgyti ir pasidairyti per langus.

Vaizdas pro Tivoli traukinio langą. Kuo auksčiau į kalną kilo traukinys, tuo buvo gražiau.

Tivoli miestelio panorama

Traukinys smagiai užvežė į kalną ir paaiškėjo, kad teks smagiai lipti žemyn 4 km. Tačiau tas kelias neprailgo: siaura senamiesčio gatvelė, kurioje niekaip neprasilenks du automobiliai vedė vis žemyn ir žemyn. Radome XII amžiaus bažnytėlę ir daug apleistų griuvėsių, tarp jų nei vieno turisto. Smagu.

Tivoli senamiesčio gatvelė, besileidžianti žemyn į Hadriano vilą.

Galų gale priėjome ir Hadriano vilą. Tai viena didžiausių romėniškų vilų, o ją suprojektavo pas imperatorius Hadrianas, buvęs puikus architektas. Manoma, kad jis taip pat suprojektavęs ir Panteoną. Hadrianas statydamas vilą stengėsi, kad skirtingi vilos kampeliai atspindėtų skirtingus plačios imperijos kraštus. Vilos teritorijoje buvo daug pastatų: vasaros rūmai, žiemos rūmai, biblioteka, pirtis, teatras ir pagalbinės ūkio patalpos, tačiau dabar iš išlikusių griuvėsių patys žavingiausi yra baseinėliai. Viloje imperatorius buvo pasistatęs kelias dešimtis savo geriausio draugo (kai kas sako, kad meilužio), žuvusio paslaptingomis aplinkybėmis, skulptūrų. Dabar skulptūros saugomos vietiniame muziejuke.